Nemuno Kilpų Regioninis Parkas

Nemunas ne tik didžiausia Lietuvos upė. Kažkada jis buvo svarbus vandens kelias, maitintojas, tautos gynėjas. Dabar – turistinių išteklių šaltinis, neatskiriamas Lietuvos kraštovaizdžio elementas ir istorinės atminties saugotojas.
Įdomiausias Nemunas vidurupyje. Tai ypač vertinga, nepaprasto grožio apie 60 km ilgio upės atkarpa. Jau daugiau kaip prieš 70 metų buvo svarstyta, kad čia reikėtų įkurti Tautos parką. Ir tik 1992 m. buvo įsteigtas Nemuno kilpų regioninis parkas.

Regioninio parko plotas 250 km2 (25 171 ha). Net 69 % ploto užima miškai (garsusis Punios šilas su rezervatu, Prienų šilas, Siponių miškai ir kt.). Parke yra 18 draustinių, daug vertingų istorijos, kultūros ir gamtos objektų. Lankydami tokias istorines vietas kaip Punia ir Birštonas, turistai gali pasigėrėti nuostabiais upės vingių ir slėnio vaizdais.
Parkas apima dalį Birštono, Prienų r. ir Alytaus r. savivaldybių.

Gamtos vertybės

Nemuno kilpų regioniniame parke yra rasta 3150 rūšių, iš jų 189 įrašytos į Raudonąją knygą:

  • 973 augalų rūšių, iš jų net 67 įrašytos į Raudonąją knygą,
  • 491 grybų rūšys (27 Raudonojoje knygoje),
  • 645 bestuburių rūšys (14 Raudonojoje knygoje),
  • 16 varliagyvių ir roplių rūšių (4 Raudonojoje knygoje),
  • 203 paukščių rūšis (53 įtrauktos į Raudonąją knygą),
  • 55 žinduolių rūšys (15 Raudonoje knygoje).

Pagal biologinę įvairovę Nemuno kilpų regioninis parkas yra viena turtingiausių saugomų teritorijų Lietuvoje. Tą nulemia išlikę nemaži sengirių plotai, miškuose likę neištiesinti upeliai, natūralūs Nemuno slėnio šlaitai su gausiomis griovomis, natūraliai besiformuojančios Nemuno salos. Iš pačių vertingiausių gyvajai gamtai objektų galima išskirti Punios šilą, Nemuno salas, Drubengio upelio slėnį, Revuonos upelio aukštupio pelkę, Vizdijos upelio slėnį, Ošvenčios upės vidurupį. Punios šilas yra vienas vertingiausių objektų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Nemuno Kilpų Regioninio Parko informacija www.nemunokilpos.lt